tirankis

tirañkis sm. (2) MitI136, NdŽ, FrnW, KŽ; Sut, N, [K], K.Būg = tarankis: Dvylika tirankių trupučių duonos dvasingai ižsiguldžia apie dvyliką daiktų, kuriuos švenčiausias sakramentas altoriaus daro SPII89.